Silvas

Jis visada nustatęs rimtą žvilgsnį ir prisimerkęs įtariai – lyg spręstų painų detektyvą 🙂 Kai užklumpi jį tyrimų įkarštyje, pakalbini ir ištiesi ranką paglostukui, jis baimingai susirūpinęs sprunka slėptis, lyg būtų pričiuptas vykdant svarbią misiją. Išsigandusiose jo akutėse beveik matyti kaip tuksi jo jautri širdelė. Silvukas – taip su šypsena jį vadinam 🙂 Jis turbūt pats jautriausias vilos katinėlis 🙂 Iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg būtų piktas, bet iš tiesų – tiktai švelnus bailiukas 🙂 Ir mylim mes jį – tokį nedrąsų, jautrų, po rimtuolio žvilgsniu slepiančiu savo švelnius jausmus 🙂 O kai niekas nemato, jis atsargiai ateina patupėti šalia mūsų netoliese, draugiškai žiūri kaip darbuojamės, lyg būtų mūsų palaikymo komandoje 🙂

Silvukas buvo išgelbėtas žiemai uždaromos Silikato gamyklos rūsiuose kartu su broliukais, sesutėmis, tėveliu Serafinu ir mamyte Saule. Jis turbūt net nesupranta, kodėl pas mus atsirado ir kad laukia savo stebuklingos laimės, nes net nežino, ką tai reiškia jausti šeimininko meilę ir kas yra jaukūs namai… Bailus vargšiukas mūsų, jam taip reikia švelnaus, jautraus žmogaus meilės ir rūpesčio, kad nebijotų parodyti, koks geras ir švelnus yra 🙂 Silvas nukirmintas, nublusintas, paskiepytas, sterilizuotas ir čipuotas. Labai laukia mylinčių šeimininkų arba globėjų bent trims mėnesiams, pas kuriuos galėtų susipažinti su namų aplinka, stebėti ir mokytis, ką reiškia gyventi šalia žmogaus, kuris tave priima tokį, koks esi, myli ir rūpinasi 🙂