Amūras

Į jį šaudė, užsiundė šunimis, SUBJAUROJO visam gyvenimui… Tupi katinukas kur nors kamputyje, lyg suprasdamas, kad nėra toks gražus, kaip kiti vilos katinėliai… Juk visuomet buvo įpratęs būti tik šiukšle, patyčių auka 🙁 Amūras pas mus atkeliavo iš Maišiagalos – sergantis, nusilpęs, su skaudžiomis žaizdomis ant ausyčių. Veterinarai prie petikaulio rado ir ištraukė įsisenėjusią kulką, o ausytės buvo siaubingai subjaurotos – viena jų atlėpusi ir susirangiusi priaugo prie odos 🙁 Vargšiukui skaudėjo, perštėjo ir niežėjo nuo kiekvieno prisilietimo, buvo atlikta priaugusios ausytės atskyrimo nuo odos operacija ir dabar jis, iškentęs daugybę išbandymų, laukia, ar nusišypsos jam šviesus spindulėlis atrasti žmogų, kuris jį TOKĮ pamils…

Jis stiebiasi kojytėmis, murkia ir prašosi ant rankų, o paimtas, tuoj pat APSIKABINA LETENYTĖMIS, prisiglaudžia, murkia ir nenori net atsitraukti! Būti su žmogumi – jam saugiausia vieta, kur gali nusiraminti ir išmurkti visą savo dėkingumą ir meilę 🙂 Taip, jo ausytės negražios ir niekada netaps kitokios, tačiau svarbiausia – kokia nuostabi, meilės kupina jo širdutė 🙂 Amūras nesutaria su kitais katinėliais, galbūt taip yra todėl, kad vis dar gyvi prisiminimai, kai patyrė sužalojimus, todėl stengiasi apsiginti… Tačiau žmogų jis MYLI NEIŠPASAKYTAI ir būdamas kartu nusiramina 🙂 Ar pastebės kas nors jo nuostabią, sklidiną meilės širdutę, o netobulos ausytės galbūt taps žaviu išskirtinumu? 🙂