Pūga-Mažylė-Vėja

Maža maža spirgiukė dideliame dideliame pasaulyje, be mamytės, be tėvelio, nieko artimo šalia, prie ko prisiglausti, sušilti, pasidalinti trupinėliu vargano maistelio… 🙁 Gaudėme ją net keturis kartus siaunčiant pūgai, brisdamos per gilias pusnis, o šiai vikruolei vis pavykdavo pasprukti. Vieną vėjuotą dieną pagaliau ją pagavome. Žvelgė iš gaudyklės pasipiktinusi žvairstelėjusiomis akytėmis. Nesuprato mažylė, kad žvarbus vėjas jai atnešė šiltus pasikeitimus. Sustirusią, drebančią vargšiukę gydėme klinikoje visą mėnesį, kol ji atkeliavo į mūsų vilą.

Tupi prie radiatoriaus ir žvelgia vis dar nepatikliai lyg trukdytum jai ramiai ir šiltai ilsėtis. Tiesi ranką paglostukui – paraitoja sijonus ir atsitraukia kokį centimetrą 🙂 Maža bailiukė, nepratusi prie žmogaus rankų šilumos, švelnių paglostukų ir komplimentų… O kartą mūsų savanorė ją šiek tiek susiraukusią paėmė ant kelių ir ilgai glostė, kol ši prisnūdo ir užsimiršusi pradėjo murkti 🙂 Mažylei sunku taip greitai pasikeisti, bet ji nori susidraugauti 🙂 Tokio vienišo vaikučio širdelės nesušildys joks radiatorius, jai reikia žmogaus rankų ir širdies šilumos 🙂 Pūga-Mažylė-Vėja nukirminta, nublusinta, paskiepyta ir čipuota. Ji labai laukia mylinčių šeimininkų, kurie nuties jai kelią į žmogaus širdį, priims ant savo kelių ir parodys, kad tas didelis pasaulis yra kupinas meilės, draugystės ir gražių jausmų 🙂