Jie nebegrįš, nebežiūrės savo akimis tiesiai mums į sielą ir nepasakos nebylių, skausmu deginančių savo istorijų…
Į amžinybę išlydėjome du katinėlius, po sunkios kovos, po viltimi lopytų sudaužytų likimų 🙁 Iš paskutiniųjų jėgų kovojome už Justiniškių ir Burbiškių katinėlių gyvybes, laikinai atsigavę, sušilę vargšiukai valgė, gavo daug vaistų, nuskausminamųjų, miegojo šildomuose švariuose narveliuose. Visada tikimės tik paties geriausio, meldžiame stebuklo ir dažnai pavyksta išgelbėti net beviltiškiausius atvejus. Suluošinti gyvūnai pasveiksta, sustiprėja ir net randa tikrus namus kartais jau nebematydami šio pasaulio, kartais žengdami į naują gyvenimą tik trimis kojytėmis. Deja, kartais jėgos apleidžia ir itin stipriai sužaloti katinėliai, prie kurių sunkios būklės dar prisideda šalta žiema, nebesugeba įveikti skaudžiausių gyvenimo išbandymų 🙁
Justiniškių katinėlis: https://www.facebook.com/vsivysniusodas/posts/1606341502789012
Burbiškių katinėlis: https://www.facebook.com/vsivysniusodas/posts/1602877479802081
Gyvūnai nemoka kalbėti, nemoka skųstis, tie, kurie kenčia, turi kentėti spengiančioje tyloje ir skaičiuoti skausmingas sekundes… Nežinodami, ar kas nors padės, nesuprasdami, kad jų gyvenimas galėjo būti visiškai kitoks. Jeigu tik jų nebūtų išmetę, nebūtų išdavę, įskaudinę ir paniekinę jų besąlygiškos meilės… Kartais jų pačių, kartais jau laukinėmis tapusių mamyčių ir tėvelių.
Dėkojame visiems, kurie prisideda prie sunkiausiai sužalotų gyvūnų gelbėjimo, tik jūsų dėka mes galime suteikti būtiną veterinarinę pagalbą klinikose ir VILTĮ gyventi. Tik dėl jūsų gerumo ir palaikymo vargšai ligoniukai nemiršta lauke po atviru dangumi į ledą šąlant kiekvienai ląstelei…
Ir tiesiog neturime tinkamų atsisveikinimo žodžių išlydėdami gyvybę, nuleisdami rankas ir slėpdami ašaras, iš kurių juokiasi tie, kurie nemato to, ką matote jūs ir mes…
Ačiū kiekvienam, kurių dėka galėjome šiems katinėliams suteikti bent trupinėlius paguodos ir palengvėjimo…
