Viduje laikomai, į lauką neišeinančiai katei išbandymas laukinėmis išgyvenimo sąlygomis yra labai sunkus, o dažnai – nepakeliamas. Ji nepažįsta teritorijos, yra trikdoma garsų ir kvapų gausos, nemoka kovoti už savo būvį su laukiniais gentainiais ir apsiginti, jai sunku susirasti maisto, ji gali būti pernelyg patikli ir būti nuskriausta žmonių.
Ilgo plauko kačių kailis susimeta į tikrą veltinį, kuris kelia niežulį ir tampa odos ligų pradžia. Beplaukės katės yra ypač jautrios žemesnei temperatūrai, jos gali tiek sušalti, tiek lengvai nudegti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Jei Jūsų katė išspruko, iššoko, pabėgo – paieškų imkitės iškart.
1. KRYPTIS. Lauko nemačiusi ir teritorijoje nesiorientuojanti katė greičiausiai bėgs nosies tiesumu, ieškodama kur įlįsti ir saugiai pasislėpti. Vargu, ar ji suks ratus, susipras, kur pastato kampas ir apibėgs jį, radikaliai pakeisdama kryptį, nebent buvo išgąsdinta, pabaidyta. Eidami ieškoti savo katės, ypatingai iš pat pradžių, daugiausiai dėmesio skirkite tai krypčiai, kurią ji galėjo pasirinkti išbėgusi per langą, balkoną ar duris.
2. LAIKAS. Didžiausi šansai savo gyvūną surasti, kai aplink tyliau ir ramiau, t.y. ankstyvą rytą ar vėlai vakare. Tokiu metu būtinai neškitės žibintuvėlį, kad greičiau pastebėtumėt žibančias gyvūno akis.
3. BALSAS/ŽAISLIUKAI/SKANĖSTAI. Nesigėdinkite gyvūno šaukti, kviesti vardu – dalis kačių į jį sureaguoja. Traškinkite mėgstamo maisto ar skanėstų pakuotę, barškinkite žaisliuku, kad išgirstų pažįstamus garsus, susiviliotų maistu.
4. ATSTUMAS. Kuo anksčiau pradėsite ieškoti, tuo mažiau šansų, kad katė bus nuklydusi. Tačiau paieškų teritoriją laipsniškai plėskite, o jei pėdsakus pavyko užčiuopti – kreipkite ta kryptimi.
5. SKELBIMAI. Trumpi, konkretūs skelbimai su kuo aiškesne ir ryškesne gyvūno nuotrauka, jo fizinėmis ypatybėmis, kontaktiniu telefonu. Jeigu siūlote finansinį atlygį – nurodykite jo dydį. Galima premija geriau motyvuoja, nei emocijų bei šauktukų pripildytas tekstas.
6. KANALAI: fizinis skelbimų klijavimas rajone, laiptinių, parduotuvių skelbimų vietose, ant stulpų, viešojo transporto stotelėse ir visur, kur juos gali pamatyti kuo daugiau žmonių. Elektroninius skelbimus išsiuntinėkite prieglaudoms, gyvūnų paieškos puslapiams, pasidalinkite savo gyvenamosios bei aplinkinių vietovių grupių socialiniuose tinkluose.
7. ĮSITRAUKIMAS. Niekas geriau nepažįsta gyvūno, kaip jo šeimininkas. Neužmirškite patys tikrinti puslapių ir skelbimų interneto erdvėje apie rastus, pastebėtus gyvūnus, nes jūsiškis gali būti išsipurvinęs, sulysęs ir visai nepanėšėti į rubuilį nuotraukoje.
8. ŽMONĖS. Įprastai rekomenduojama išsiaiškinti kačių šėrimo vietas ir pakalbėti su jas prižiūrinčiomis šėrėjomis/šėrėjais, nes pasimetęs gyvūnas neabejotinai ieškos maisto. Tačiau belskite ir į tas duris, kurias jums nurodys kaip kačių mylėtojų namus, nes tokie žmonės paprastai labiau pastebi gyvūnus nei kiti, palikite ir jiems asmeniškai palikite informaciją apie ieškomą gyvūną.
9. LAIKAS. Jei nepavyksta iškart rasti dingusio gyvūno, susidarykite planą, kad tikėtiną jo dingimo teritoriją galėtumėt „prašukuoti“ skirtingu paros laiku. Tai leis patikrinti ir skirtingus galimus katės migravimo laikus, ir gyvai sukontaktuoti su kuo daugiau žmonių: kurie eina į darbą, į mokyklą, grįžta iš darbo, būtinai užkalbinkite tuos, kurie vedžioja šunis. Dieną prasieiti irgi labai naudinga, nes pagalbos galima paprašyti pas namuose būnančius ir aplinką stebinčius žmones: senjorus, dirbančius namuose, nedirbančius.
10. ĮRANKIAI. Išsigandęs, sustresavęs gyvūnas gali neprisileisti šeimininkų ir vengti pažįstamų rankų, todėl jei pavyko nustatyti jo buvimo vietą, prašykite profesionalų pagalbos – kreipkitės į gyvūnų globėjus, tarkitės dėl jų turimų narvelių, graibštų ar fizinės pagalbos sugaunant gyvūną.
Labai prašome, saugokite savo augintinius. Jie labai bijo pasimesti nuo Jūsų…
*nuotrauka skolinta iš interneto
