Beveik parą mūsų visų širdyse ruseno mažytė viltis, kad partrenkta vargšiukė išgyvens, tačiau šiandien drebančiomis rankomis turėjome ją paleisti ir stebėti, kaip amžiams užsimerkia prisikentėjusio gyvūno akys 🙁 Nepadėjo nei patyrusių veterinarų pastangos, nei lašelinės, nei begalės vaistų…
Nepaprastai skaudu rašyti tokias naujienas, juk visuomet su jumis dalinamės tikėjimu, stiprybe, palaikymu ir stengiamės iš paskutiniųjų išsaugoti sužalotų gyvūnų gyvybes… Kalytės šeimininkai neatsiliepė, nežinome, ar jos kas nors ieško, ar ilgisi, ar ji kam nors rūpėjo…
Dėkojame kiekvienam iš jūsų, kad dalinatės savo gerumu, kad suteikiate šansą tokiems gyvūnams gauti veterinarinę pagalbą, suteikiate palengvėjimą nuo beprotiško skausmo ir suprantate, kad kažkam tokie gyvūnai, kurie nebeturi į ką atsiremti, turi rūpėti… Atleisk, mažyle, kad nespėjome laiku, atleisk tiems, kurie tave paliko mirti ir neapsisuko padėti, ne visi žmonės tokie… 🙁 Atleisk už skausmą, kurio negalėjome pasiimti ant savo pečių 🙁
