Ar saugu naminei katei vaikščioti mieste?

Ar saugu naminei katei vaikščioti mieste?

Naminės katės ar katino išleidimas į lauką yra savininko požiūrio ir gyvūnui suformuotų įpročių reikalas. Leisti neįmanoma neleisti. Kur šiame sakinyje kablelį dedate Jūs?

Pirmojo Lietuvoje kačių socializacijos centro „Vyšnių sodas“ įkūrėja Monika Mužaitė įsitikinusi: priimdamas sprendimą katei suteikti daugiau laisvės ir periodiškai leisti į lauką savininkas turi apgalvoti visus „už“ ir visus „prieš“. Deja, neigiami argumentai svarstykles vienareikšmiškai nusveria į savo pusę.

„Kalbant apie miesto kates, jų išleidimas į lauką iš esmės reiškia pavojus, riziką ir galimas ligas. Atsiliepdamos į pagalbos prašymus dažniausiai esame paskutinė instancija ant mirties ir gyvybės slenksčio balansuojančiam gyvūnui. Neabejoju, kad ne visos katės būna išmestos ar gimusios lauke. Dalis jų galėjo į lauką patekti savininkams galvojant, kad taip jie rūpinasi gyvūnu, jam taip geriau, sveikiau, naudingiau“, – sako M. Mužaitė.

Dažnai klaidingai įsivaizduojama, ką lauke veikia naminė katė. Jeigu manote, kad Jūsų gyvūnas laikosi šalia namų ir pasyviai stebi praskrendančius paukščius, 10-ies britų kačių maršrutai Jus nustebins. Šios katės sudalyvavo BBC Two‘s Horizon ir mokslininkų projekte, o jų pasivaikščiojimai buvo stebimi su GPS prietaisų pagalba. Pavyzdžiui, juodas katinas Hermie nuo namų nutolo vos 170 metrų, bet išvaikščiojo net 3,3 hektaro teritoriją. Paspaudę nuorodą tiesiog pasirinkite patinkančią katę ir stebėkite tyrėjų užfiksuotus jos pasivaikščiojimus interaktyviame žemėlapyje.

„Tyrimas vyko kaimiškoje vietoje, kurioje visai kitokia aplinka nei mieste. Miestas – tai gatvės, intensyvus eismas. Katė gali pakliūti po mašina ir žūti arba likti nepagydomai sužalota. Dar viena grėsmė: ją gali nuskriausti žmogus ir, deja, tai yra dažnas atvejis. Kas trečia mūsų gelbėjama katė yra patyrusi begalinį žmogaus žiaurumą ir patikėkite, žiūrint į jas neįmanoma sulaikyti ašarų: sulaužyti kaulai, perlaužtos uodegos, išmušti dantukai, smegenų sukrėtimai, apnuodijimai. Juk nelinkite savo mylimam augintiniui tokios lemties“, – sako M. Mužaitė.

Lietuvoje sunkiai prigyja naminių gyvūnų žymėjimas mikroschema, dauguma jų dėl įvairių priežasčių taip ir lieka nečipuoti. Tai reiškia, kad atokiau nuklydusi Jūsų katė gali būti palaikyta bešeimininke, patekti į sanitarinę tarnybą ar prieglaudą ir niekada negrįžti į namus.

Dar viena problema – nesterilizuotos katės ir nekastruoti katinai. Katės į namus gali parnešti nepageidaujamą kačiukų vadą, o katinai – nuklysti, šaukiami gamtos, iki kraujo kautis su konkurentais dėl dominavimo ir teritorijos.

Veterinarijos klinikos „8 drambliai“ vyriausiasis gydytojas Jonas Mingaila teigia, kad laukinių, bešeimininkių kačių arealuose lengviau plinta įvairūs užkratai, kurie gali neaplenkti ir pasivaikščioti išleistų kačių.

„Jeigu naminė katė turi kontaktą su laukine, ji gali užsikrėsti leukemijos, imunodeficito virusais, kitomis ligomis per seiles, kraują ar kitus kūno skysčius, dalinantis tais pačiais maisto ar vandens indeliais. Naminių kačių virusų nešiotojų nepatariama leisti į lauką, tačiau lauke gyvenančios ir galbūt sergančios katės juda laisvai, o vienintelis būdas apsaugoti savo gyvūną: riboti jo kontaktą su laukine gamta patiems“, – tvirtina veterinarijos gydytojas.

„Mano katė taip įpratusi“. „Ji miaukia ir miaukia prie durų“. „Jai patinka lauke“. „Mano ankstesnė katė taip vaikščiojo ir pragyveno -iolika metų“. Tai dažniausi argumentai, kodėl žmonės savo katei atidaro lauko duris. Bet yra ir liūdnų patirčių: po tokių pasivaikščiojimų katė buvo sužalota, užsikrėtė, susirgo ir beliko tik raudoti, neapgalvotai netekus mylimo šeimos nario.

Beje, apie kvėpavimą grynu oru. Miestuose išleistos katės kvėpuoja transporto išmetamais teršalais, dulkėmis nuo gatvių, kūrenimo produktais. Ar tai vis dar svarus argumentas, dėl kurio katę ryšitės išleisti į lauką?