KAČIŲ GRIPAS (rinotracheitas)

GRIPAS. Sloga, tekančios akys, čiaudulys, pakilusi temperatūra, sąnarių ir raumenų skausmas. Tokius pačius gripo simptomus jaučia ir žmonės, ir katės.

Rinotracheitu (_rhino_ – nosis, _tracheitis_ – trachėja) vadinamas kačių gripas nėra pavojingas žmonėms, tačiau pavojingas katėms dėl greitos eigos ir komplikacijų. Šaltojo sezono metu dėl žvarbaus, šalto ir šlapio oro katės juo  suserga dažniau, o ypač jam neatsparūs maži kačiukai, kurių imunitetas dar nesusiformavęs.

Veterinarijos klinikos „8 drambliai“ vyriausiasis gydytojas Jonas Mingaila aiškina, kad pirmiausiai dėmesį reikia atkreipti, jei katė tapo apatiška, čiaudi, jos akys tarsi stiklinės, iš jų ar nosies pasirodė išskyrų.

„Bijoti nereikia, tai pagydoma nesunkiai, tačiau svarbu kuo anksčiau identifikuoti gyvūno savijautos pokyčius ir kreiptis į veterinarą. Nors kačių gripą sukelia virusas ir yra akivaizdu, kad antibiotikai jo negydo, vis tik jie paskiriami dėl antrinių komplikacijų, pavyzdžiui, akių. Katei užsikrėtus inkubacinis periodas trunka bent keletą dienų, po to katė rinotracheitu serga nuo vienos iki kelių savaičių. Tiesioginio viruso gydymo nėra, todėl stengiamasi stiprinti gyvūno imunitetą, mažinti uždegimą ir malšinti antrines infekcijas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis greitesnis ir efektyvesnis“, – teigia jis.

TRUMPAS KAČIŲ GRIPO DOSJĖ

KAS SUKELIA? Vienas iš dviejų virusų: kačių herpesas (FHV-1) arba kačių kacivirozė (FCV).

KAIP UŽSIKREČIAMA? Nuo sergančios katės, arba be tiesioginio kontakto su sergančia kate, prisilietus prie infekuoto paviršiaus.

KAS SUSERGA? Dažniausiai maži kačiukai – po gimimo arba nuo katės-mamos, jei ji yra viruso nešiotoja. Lauke gyvenančios katės. Katės, kurių imunitetas nusilpęs dėl prastos mitybos ar streso.

KODĖL PAVOJINGAS? Dėl slogos katės neužuodžia maisto ir badaudamos silpsta. Gana dažna komplikacija yra įvairūs akių pažeidimai ir tinimas, konjunktyvitas, opos.

KAIP DIAGNOZUOJAMA? Dažniausiai vizualinės apžiūros metu, vertinant gyvūno išvaizdą bei simptomus, arba darant laboratorinius tyrimus.

PAGALBA KATEI

Apsilankius pas veterinarą, šalia jo paskirtų būtinų lašiukų, tepalų ir injekcijų, paprastomis buitinėmis priemonėmis galima bandyti papildomai padėti savo katei. Sunkiai prakvėpuojant, katės nosį galima pavalyti šiltame vandenyje suvilgyti vatos padeliu. Svarbia sąlyga kvėpavimo palengvinimui tampa ir oro drėgmė. Jei jūsų katė nebijo ir yra pratusi, neškitės ją į vonios kambarį, kai patys maudysitės ir ten bus drėgna. Įjungus centrinį šildymą, patalpų oras tampa sausesnis, todėl rekomenduojama neužmiršti oro drėkintuvų ar tokių paprastų būdų padidinti drėgmės lygį, kaip dubens su vandeniu statymas ar skalbinių džiovimas ant radiatoriaus.

MAITINIMAS

Nemenku iššūkiu tampa priversti valgyti maisto neužuodžiantį gyvūną. Uoslei apsilpus katė gali visiškai nesidomėti net ir pačiu mėgiamiausiu konservu, dėl kurio paprastai yra pasiryžusipadaryti viską. Esant tokiai situacijai, paprastai griebiamasi gudrybių: maistas šildomas ar gardinamas lašišų aliejumi tikintis, kad skleis stipresnį kvapą. Jeigu uoslės praradimas dėl slogos yra dalinis, tai paprastai suveikia. Be to, galima bandyti išnaudoti katės švarinimosi refleksus: maistu tepti snukutį ar padėti jo gabaliuką ant letenos. Jei katė maistu vis tiek nesidomi, lieka mechaninis maitinimas per švirkštą, pritraukus į jį su vandeniu sumaišyto, košelės konsistencijos konservo.

HIGIENA

Kačių gripą sukeliantis virusas aplinkoje ilgiau išlieka tuo atveju, jei ji drėgna. Išdžiūvus gyvūno seilėms, virusas tampa nebeaktyvus. Vis tik higienos priemonės katei susirgus yra labai svarbios. Pirmiausiai, šeimininkams patariama plauti rankas po kontakto su gyvūnu bei, kiek įmanoma, dezinfekuoti savo ir jo gyvenamąją aplinką. Grindims ir kitiems paviršiams pakanka muiluoto vandens, ne mažiau efektyvu karštame vandenyje išskalbti gyvūno gultus, nuvalyti ar išskalbti žaislus.

Jei katė persirgo kačių gripu, deja, ji visam gyvenimui liks šio viruso nešiotoja. Todėl svarbu ne tik nuolat stiprinti jos imunitetą bei, žinoma, ją lepinti, bet ir kuo greičiau reaguoti į neįprastus, nerimą keliančius simptomus, kurie leidžia nuspėti, kad gyvūnui būtinai reikia profesionalios pagalbos.